Viskas prasidėjo nuo sodybos Gelžiniuose – visą gyvenimą praleidus mieste, širdyje kirbėjo ilgesys kaimiškai ramybei. Persikrausčius į kaimą, atsivėrė naujos galimybės ir ėmė pildytis ir kitos svajonės – sodyboje pamažu ėmė gausėti gyvūnų: atsirado avys, alpakos, vištos, povai ir kiti ūkio gyventojai.
Natūraliai ši vieta tapo traukos centru – artimieji, draugai, pažįstami vis dažniau užsukdavo su vaikais pabūti gryname ore, pamaitinti gyvūnus, ar tiesiog pažaisti kieme. Būtent šį paprastą buvimą, ryšį su gamta ir gyvūnais mums norisi pasidalinti su daugiau žmonių – juk ne kiekviena šeima turi močiutę kaime, o pažintis su gyvuliukais lankantis gyvūnų ūkyje dažnai būna per trumpa – norisi prieiti šiek tiek arčiau, pabūti kiek ilgiau.
Idėja organizuoti stovyklą kilo natūraliai – abi turime ilgametės darbo su vaikais patirties, šį darbą mėgstame, tad noras sukurti erdvę vaikams, kurioje jie galėtų saugiai tyrinėti, žaisti, būti su gyvūnais ir gamta, kilo savaime ir šios idėjos įgyvendinimo ėmėmės be didelių dvejonių.
Dienos ritmas. Kiekviena diena turi aiškią atsikartojančią struktūrą, ritualus. Tai vaikui suteikia saugumo ir pastovumo jausmą.
Rami aplinka. Stovyklos dienotvarkė lėta ir rami, leidžianti vaikui pilnai įsitraukti į veiklas.
Sensorinės veiklos. Daug veiklų, kurios stimuliuoja pojūčius: kūrybiniai užsiėmimai su natūraliomis medžiagomis – lipdymas, piešimas, bendravimas su gyvūnais.
Kaip pas močiutę. Vaikai dalyvauja realiose kasdienėse veiklose – padeda tvarkytis, ruošti valgį, maitinti gyvūnus – taip lavinami praktiniai gyvenimo įgūdžiai.
Vaiko stebėjimas ir pagarba jo tempui.
Visuomet stebime vaiko poreikius ir stengiamės atliepti jo vidinį ritmą.
Ryšys su gamta. Stengiamės kuo daugiau laiko praleisti lauke – stebime paukščius, renkame augalus, klausomės vėjo ar lietaus.