Esu profesionali aktorė, edukatorė, akredituota Kindermusik mokytoja.
2019 m. baigiau LMTA vaidybos bakalaurą, po studijų penkerius metus dirbau Nacionaliniame Kauno dramos teatre kaip aktorė. Jau nuo antro kurso pradėjau dirbti su vaikais - pradžioje kaip stovyklų vadovė "Lauko stovykloje" Vilniuje, o vėliau taip pat teko išmėginti save ir kitose srityse - ir kaip animatorę, ir kaip vaikų renginių vedėją, ir kaip edukatorę teatre. Tiesa, taip pat mėgstu ir "netiesioginį" darbą su vaikais - vaidinti vaikiškuose spektakliuose ar garsinti animacinius filmukus.
Šiuo metu LMTA studijuoju muzikos kompozicijos (skaitmeninių technologijų) magistrą bei dirbu Kindermusik mokytoja.
Domiuosi Montessori ir Valdorfo pedagogikos principais, sudarant stovyklos dienotvarkę ir programą stengėmės pasisemti įkvėpimo iš jų abiejų. Dirbdama su vaikais labiausiai mėgstu juos stebėti, įsiklausyti ir priimti jų siūlomą tėkmę/ritmą veiklose, klausti klausimų, siūlyti variantus ir visuomet stengiuosi palikti erdvės rinktis bei priimti savo sprendimus (ten, kur tai daryti saugu).
Stovyklos veiklose esu atsakinga už meninę/kūrybinę dalį.
Savo profesiniame kelyje išbandžiau keletą skirtingų krypčių: mediciną, socialinį darbą bei darbą su vaikais.
Darbinę veiklą pradėjau Klaipėdos universiteto ligoninėje - ten 20 metų dirbau akušere. Supratusi, kad noriu padėti žmonėms ne tik kaip medicinos darbuotoja, bet ir spręsti socialines bei psichologines problemas, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje 2007 m. baigiau socialinio darbo bakalauro studijas. Tuomet įsidarbinau Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre socialine darbuotoja darbui su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ir jų vaikais. Šis darbas suteikė neįkainojamos patirties teikiant pagalbą socialiai pažeistiems, išgyvenantiems krizę ar atskirtį, asmenims. Ypatingą dėmesį skyriau nepalankiose šeiminėse situacijose atsidūrusiems vaikams, jų poreikiams. 2011m. Klaipėdos universitete įgyjau socialinio darbo bakalauro laipsnį bei 2014 m. Mykolo Romerio universitete viešojo administravimo magistro laipsnį. Savo akademines žinias pritaikiau dirbdama padalinio vadove Pagalbos vaikams padalinyje, sprendžiant sudėtingas vaikų situacijas, įsiklausant į jų baimes ir lūkesčius,atliepiant poreikius.
Šiuo metu dirbu mokinio padėjėja su specialiųjų poreikių vaikais priešmokyklinėje darželio grupėje. Savo darbe stenguosi išklausyti ir išgirsti vaiką, skatinti kūrybinę laisvę ir savarankiškumą, esant poreikiui pagelbėti jam sudėtingose, neįprastose situacijose.
Visada jutau stiprią meilę gyvūnams, ypač paukščiams - dar mokykloje buvau praminta kregždute dėl išgelbėto paukštelio. Nuo pat vaikystės turėjau svajonę - kažkada auginti mandarininines antis. Dabar, gyvenant Gelžiniuose, tą svajonę įvykdyti pavyko ir sodyboje taip pat turime būtent šių ančių!
Stovykloje esu atsakinga už ūkio pažinimo veiklas.
Kurdami savo ūkį siekiame, kad gyvūnų auginimo sąlygos būtų kuo geresnės ir artimesnės natūralioms. Alpakos ir avys ganosi erdviose ganyklose, didžioji dalis paukščių turi galimybę vaikščioti laisvai. Mūsų ūkyje gyvena 12 kamerūno bevilnių avių ir 3 Lietuvos juodgalvių mišrūnės, 2 alpakų patinėliai (greitu laiku atvyks 3 merginos) 75 įvairiausių, net 12 veislių vištų! O taip pat apie 100 jų viščiukų. Auginame ir veisiame faverolių, ameraukanų, auksinių pavlovų, feniksų, javos veislių vištas. Ūkyje gyvena 2 porelės gražuolių mandarininių antyčių, 6 muskusinės antys ir 9 ančiukai, 4 kalakutai ir kiemo puošmena – 12 povų. Mums taip pat svarbus lietuviškų paukščių veislių išsaugojimas, todėl sodyboje puikuojasi 24 Lietuvos genofondinės vištinės žąsys ir 30 žąsiukų. Mūsų gyvūnai ir paukščiai draugiški, galima tiesiogiai pabendrauti su jais, juos paliesti, paglostyti, pamaitinti iš rankų.
Kaimo stovykla įsikūrusi šimtametėje sodyboje, Gelžinių kaime.
Gelžiniai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 9 km į pietus nuo Gargždų, 5 km į šiaurės rytus nuo Agluonėnų. Kaimo pavadinimas kilęs iš Vakarų Lietuvoje populiaraus asmenvardžio Gelžinis, Gelžinius, kilusio iš žodžio gelžinis („geležinis“). Jau 1540 m. Agluonos apylinkėje minimas ūkininkas Gediminas Gelžinis (Gedemynn Gelschyn), o pats Gelžinių kaimas minimas nuo XVII a. pabaigos - 1785 m. jis paminėtas kaip karališkasis kaimas.
XX a. pradžioje kaimo branduolyje prie vieškelių į Piktožius, Kojelius ir Šernus sankryžos buvo kelios didelės sodybos, užeigos namai, mokykla. Aplink buvo įsikūrę keliolika viensėdžių. Bažnyčios statistikos duomenimis, 1905 m. Gelžiniuose gyveno 1203 gyventojai, 2021 m. Statistikos departamento duomenimis, kaime gyveno 29 gyventojai. Šiuo metu kaime yra 9 gyvenamos sodybos.
Sodybą 1925 m. įkūrė Annos Pareigis ir jos sutuoktinio Michaelio šeima. Baigiantis II pasauliniam karui, 1945 m. šeima, palikusi namus, emigravo į Vokietiją.